Šunys: trumpa atmintinė būsimiems šeimininkams

Sveikata

Burnos higiena

Nors kai kurie šunų augintojai mano, kad dantų valymas nėra būtinas, tačiau tai gali sukelti rimtų pasekmių. Viena dažniausių ligų – abscesas (dantų uždegimas), kurį reikia nedelsiant gydyti, nes vėliau jis gali išplisti bei sukelti rimtas ligas.

Jei šuo serga periodontitu, labai sudėtinga nustatyti požymius: šuo paprastai ėda kaip įprasta, yra aktyvus ir neparodo, kad jam kažką skauda.

Apie dantų ligas galite spręsti pagal šiuos požymius:

  • Dantenų kraujavimas
  • Kraujo žymės ant šuns žaislų
  • Klibantys dantys
  • Blogas burnos kvapas
  • Kruvinos seilės
  • Šuo neleidžia liesti galvos
  • Šuo kramto tik vena puse burnos arba jam sudėtinga smulkinti maistą
  • Dantų apnašos

Taip pat reikėtų atkreipti dėmesį ir į dantų spalvą. Jei dantys patamsėję, šeimininkai paprastai linkę kaltinti senėjimo procesą, tačiau Jūs galite pasirūpinti, kad šuns dantys būtų sveiki:

Norėdami  šių ligų išvengti, reikėtų rūpintis šuns burnos higiena: kiekvieną dieną išvalyti šuns dantis steriliu audiniu ir šunų dantų pasta (negalima naudoti žmonėms skirtos dantų pastos, nes tai gali sudirginti šuns skrandį). Šuo kasdien turėtų gauti sauso maisto ir  2-3  kartus per savaitę kramtalų iš odos ar sausgyslių. Jei pastebėjote, kad šuo turi apnašų, reikėtų apsilankyti pas veterinarijos gydytoją.

 

Skiepai

Šunis būtina skiepyti nuo pasiutligės bei kitų virusinių ligų (suleidžiama kombinuota vakcina, sauganti nuo adenoviruso, parvoviruso, šunų hepatito ir maro). Skiepai – geriausias būdas apsaugoti šunį nuo galimų ligų, kurių, deja, ne visos pagydomos. Prieš skiepijant (likus 10-14  dienų)  šunys turi būti nukirminuoti. Gyvūnas turi būti visiškai sveikas.

Svarbu! Po skiepo 2 savaites šuns negalima vesti į lauką. Po paskutinės vakcinacijos šunį reikės skiepyti praėjus metams, vėliau – kasmet.

Ausų ligos ir prevencija

Jūs negalite pasakyti, ar šuniui skauda, tačiau apie ausų ligas galite spręsti iš to, kad augintinis dažnai kasosi ausis, purto galvą ir nesileidžia glostomas. Tokį šuns elgesį gali lemti ausų erkutės, bakterijų sukeltos infekcijos, alergija, navikai, polipai ir t.t. Tikslios priežasties jums gali nepavykti nustatyti, todėl geriausia išeitis – kreiptis į veterinarą, kuris nustatys tikslią diagnozę ir paskirs tinkamą gydymą.

Galite įtarti, kad šuo turi erkučių, jei jo ausys paraudusios, bėga išskyros, šuo dažnai kasosi ar purto galvą. Tokie patys požymiai gali įspėti ir apie išorinę ausų infekciją. Vidinės ausies infekcijos požymiai taip pat panašūs, tačiau prie viso to šuo gali nenorėti išsižioti bei sunkiai laikyti pusiausvyrą. Jei pastebite šiuos požymius, būtina nedelsiant kreiptis į veterinarijos gydytoją – jis paskirs tinkamų vaistų, dažniausiai – antibiotikų.

Sveika šuns ausis yra rožinės spalvos. Jei pastebite paraudimus, išskyras, patinimus ar užuodžiate nemalonų kvapą, tai gali reikšti, kad šuo serga ausų ligomis.

Ausų ligų galima išvengti reguliariai rūpinantis ausų higiena: kartą per 2 savaites išvalykite matomus nešvarumus vatos tamponėliu ir specialiu ausų valikliu, skirtu šunims.

Sveikata

Blusų ir erkių prevencija

Egzistuoja apie 2200 rūšių blusų, kuriomis Jūsų augintinis gali užsikrėsti nuo benamių gyvūnų. Paprastai ant kailio pakliūna blusų kiaušinėliai, kurie vėliau išsivysto į suaugusią blusą. Blusų seilės, patekusios ant šuns odos,  gali sukelti alerginį dermatitą, kurio pagrindiniai požymiai – odos įbrėžimai ir kailio slinkimas. Jei šuo blusų turi labia daug (kaip ir bet kokių kitų kraują siurbiančių parazitų), šuniui gali išsivystyti anemija ir baigtis šuns mirtimi.

Erkės paprastai gyvena aukštoje žolėje (18-24 cm), tačiau jų gali būti bet kur. Erkės yra ligų nešiotojos – nuo jų galima apsikrėsti net 15 ligų, tarp jų – ir Laimo liga. Dauguma erkių sukeliamų ligų yra mirtinos.

Kaip apsaugoti šunį nuo blusų ir erkių?

  • Jei gyvenate name, pievą, kurioje laksto šuo, būtina reguliariai šienauti, tačiau tai negali 100 procentu apsaugoti nuo parazitų.
  • Priemones nuo parazitų reikėtų naudoti visus metus, įskaitant ir žiemą.
  • Dažnai valykite kilimus, nes juose gali veistis blusos.

 

  • Svarbu išsirinkti tinkamiausią priemonę nuo erkių ir blusų, ir ją reguliariai naudoti: parduotuvėse galite rasti antkaklių, purškalų, lašų, šampūnų ir t.t., apsaugančių nuo parazitų.
  • Vienų priemonių veiksmingumas išsilaiko parą, kitų savaitę, dar kitų – mėnesį ir ilgiau, todėl svarbu laikytis instrukcijų.
  • Dažnai šukuokite šuns kailį tankiomis šukomis.

Kaip prižiūrėti šuns kailį vasarą?

Turbūt pastebėjote, kad šuns kailis vasarą šeriasi labiau. Be to, vasarą ir šunys, ir jų šeimininkai laisvalaikį leidžia aktyviau, todėl ir šuns kailis susipurvina dažniau. Kai kuriems, ypač ilgaplaukių šunų šeimininkams, tai sukelia nemažai rūpesčių, tačiau išeitis tėra viena: šunį maudyti ir šukuoti. Po maudynių kailis tampa blizgesnis, o iššukavus jis atrodo ir sveikesnis, nes mažiau veliasi. Žinoma, nereikėtų pamiršti ir trumpaplaukių šunų – juos taip pat būtina kartais išmaudyti ir reguliariai šukuoti, nes su šukomis pašalinami iškritę plaukeliai bei purvas.

Kaip dažnai šukuoti kailį?

  • Ilgaplaukius šunis šukuokite kasdien. Taip užkirsite kelią kailio vėlimuisi, pašalinsite nešvarumus ir iškritusius plaukelius.
  • Vidutinio plaukų ilgio šunis šukuokite kartą ber savaitę.
  • Trumpaplaukius šunis šukuokite bent kartą per mėnesį. Trumpaplaukius šunis patogiausia šukuoti specialia pirštine – šukomis.

Pirmiausia šukuokite šuns ausis ir kaklą, tada pereikite prie pilvo, nugaros ir uodegos. Nereikėtų pamiršti, kad šeriasi ne tik ilgaplaukiai šunys, todėl būtina šukuoti ir trumpaplaukius – šukuodami užtikrinsite, kad pašalinami iškritę plaukeliai, todėl vasarą šuniui vėsiau.

Dėmesio: saugokite šunį nuo perkaitimo!

Šuniui daug sunkiau ištverti karštį nei gali  atrodyti. Niekada nepalikite šuns automobilyje – net ir palikus atvirą langą, šuo gali perkaisti. Esant 30 laipsnių temperatūra, užtenka vos 10 minučių automobilį palikti priešais saulę, ir jame bus beveik 10 laipsnių karščiau. Šuo neturi prakaito liaukų kaip žmogus, todėl jam sunkiau atsivėsinti.

Šuns perkaitimo požymiai:

Pakilusi kūno temperatūra

  • Troškulys
  • Silpnumas
  • Padažnėjęs pulsas
  • Vėmimas, viduriavimas
  • Traukuliai
  • Labai šviesus arba tamsiai raudonas liežuvis
  • Seilėjimasis
  • Sąmonės netekimas

Perkaitusiam šuniui reikalinga skubi pagalba. Jei  neturite galimybės nuvykti pas veterinarą, uždenkite jį sudrėkintu rankšluosčiu ir duokite  vandens.

Norėdami apsaugoti šunį nuo perkaitimo, karštą dieną venkite ilgų pasivaikščiojimų. Jei temperatūra didesnė nei 32 laipsniai, šuniui bus saugiau likti namie – į lauką eikite ankstų rytą ir po saulėlydžio. Visada turėkite vandens. Jei šuo ilgaplaukis, būtina jį gerai iššukuoti, ir karštuoju laikotarpiu kailį patrumpinti.

Mityba

Šuns pašaras

Šunų maistas skirstomas į kelias kategorijas: ekonominės klasės, Premium ir Super Premium ėdalą. Super Premium klasės ėdalas paprastai būna aukštesnės kokybės, jo sudėtyje daugiau mėsos, kurios baltymai šuniui yra naudingiausi, pašare nėra dažiklių, konservantų ir skonio stipriklių, jame daugiau antioksidantų ir vitaminų nei ekonominės klasės ėdale. Nors kai kurie šeimininkai mano, kad sutaupo, pirkdami ekonominės klasės ėdalą, tačiau iš tiesų taip nėra: iš jo gaunama mažiau energijos ir reikalingų medžiagų, todėl šuo tiesiog suėda daugiau maisto, tačiau naudingų medžiagų gauna mažiau. Super Premium pašaras subalansuotas skirtingus poreikiams turintiems šunims: mažiems šuniukams, seniems, suaugusiems, sterilizuotiems, alergiškiems bei skirtingų veislių šunims. Pasirinkus aukštos kokybės šunų maistą, galite apsaugoti savo augintinį nuo įvairių ligų. Be to, kokybiškas pašaras užtikrina, kad šuo gauna pakankamą kiekį jam reikalingų medžiagų, todėl dažniausiai nereikia duoti papildų ar vitaminų.

Maistas  nuo stalo

Kai kurie šeimininkai savo augintinius palepina maistu, kurį valgo pats. Ar taip daryti galima? Reikėtų žinoti, kad tai, kas tinka žmogui, nebūtinai tiks ir šuniui. Šunims negalima duoti aštraus ir kepto maisto, šokolado ar saldainių, svogūnų, vynuogių ir razinų, ledų, pyrago, citrusinių vaisių  ir t.t.

  • Sūris nėra nuodingas šunims, tačiau sunkiai virškinamas, todėl jo reikėtų duoti nedideliais kiekiais.
  • Virti kiaušiniai: klaidinga manyti, kad šuniui galima duoti žalių kiaušinių, nes yra tikimybė užsikrėsti salmonelėmis.
  • Morkos, cukinijos, agurkai, moliūgai, petražolės
  • Lupti obuoliai be sėklų
  • Virta mėsa
  • Migdolai
  • Virti ryžiai (jie padeda nuo viduriavimo)

Nereikėtų pamiršti, kad toks maistas neturėtų sudaryti daugiau nei 10% mitybos raciono. Šuims gali būti duodami šie produktai:

Sausas maistas ar konservai?

Didžiausias sauso maisto ir konservų  skirtumas – vandens kiekis. Konservuose gali būti iki 70% vandens, o sausame maiste – apie 10%. Jei gyvūnas laka per mažai vandens, jam geriau duoti konservuoto maisto, nes taip jis apsaugomas nuo dehidratacijos.

Konservuotas maistas paprastai būna brangesnis nei sausas pašaras, tačiau šeriant vien konservais nepašalinamos apnašos nuo dantų, todėl tam reikia skirti papildomą dėmesį. Be to, sausą pašarą paprasčiau išlaikyti šviežią: pakanka sandariai uždaryti specialiame maišelyje ar dėžutėje. Tuo tarpu konservuotą maistą būtina laikyti šaldytuve, ir patartina vengti laikyti skardinėse.

Vis dėlto, dažnai šunys konservuotą maistą mėgsta labiau nei sausą, todėl veterinarai rekomenduoja duoti 2/3 sauso maisto ir 1/3 konservų. Konservais gali būti šeriami labai jauni šuniukai, ką tik atjunkyti nuo mamos ir seni šunys, kuriems sunku kramtyti sausą maistą.

Nesvarbu, kokį pašarą parinksite šuniui – sausą ar konservuotą, svarbiausia yra tai, kad šuo gautų pakankamai jam reikalingų maistinių medžiagų, ir, jei jis šeriamas tik konservuotu maistu, gautų tinkamą dantų priežiūrą.