Snieguolė: negalime atsidžiaugti, kad ši gražuolė pati mus surado

5578934Mano mama visuomet ugdė meilę gamtai, gyviems padarams: praleisdavome daug laiko gamtoje, skaitėme knygeles. Gyvenome dviese vieno kambario mažame bute, dėl to didesnių gyvūnų mama nenorėjo auginti: paprasčiausiai ji manė, kad judrus gyvūnas neturės pakankamai vietos. Dabar ji tame pačiame mažame kambaryje augina katę, ir labai ją myli. Manau, čia daugiau buvo nepagrįsta baimė: juk yra ir ramaus charakterio gyvūnų, kuriems nereikia tiek daug vietos. Visą vaikystę auginau dekoratyvines žiurkes, degu, turėjau šinšilą, bet pirmas priglaustas gyvūnas atėjo į mūsų šeimą tuomet, kai man buvo vos 10 metų. Katytė.

Dėl Simbos atėjimo į mūsų šeimą turiu būti dėkinga geraširdžiam kaimynui, paskui 5578946kurį ši nuostabi katytė atsekė. Esu savanoriavusi gyvūnų prieglaudoje, dėl to katinėlis buvo atneštas man. Lauke buvo kraupiai šalta, -20 laipsnių. Katytei labai pasisekė. Atrodo, kad pats likimas ją mums atvedė. Pakėlusi katytę pamačiau, kad jai sumuštas snukutis, apatinė „lūpa“ buvo nudrėksta, katytė buvo liesa, dvokė žuvimi (matyt, prie upės rado). Neliko nieko kito, tik parsinešt ją į tą mažą gyvenamą terpę, kurioje glaudėmės mes su mama. Buvau rami, kad mama jos neišvys – ji geros širdies žmogus. Užpildžiau laikinos globos dokumentus, sudėjau nuotraukas į internetą, paskelbiau, kad radome gyvūną. Po trijų dienų šeimininkai neatsirado, o mano mamos širdis jau nebeleido išleisti katytę. Nustebau, kai ji pasakė „Gal tu nenešk jos niekur…“ Simba – nuostabaus charakterio, kaip aš sakau: pusiau žmogus – pusiau katė. Tikra žmogaus draugė, šeimos narys, nuolat tupintis ant kelių, ar gulintis ant krūtinės. Katytę teko tris kartus operuoti: pirmiausia – lūpos operacija, vėliau – sterilizacija, ir galiausiai pamatėme, kad lūžęs jos uodegos galiukas, kuris slėpėsi po tankiu katytės kailiu.

5578932Simba yra išskirtinio charakterio katė, o oranžinė katytė, pasirodo, yra retas reiškinys. Daugelis tokios spalvos katinėlių yra patinai. Simba nuolat prie žmogaus, labai atsidavusi, mėgsta “pašnekėti”, pabendrauti. Jei atsisėsi ant lovos – ji ant kelių, jei atsigulsi miegot – ji  šalia, glėbyje. Išdaigų nekrečia, nebent kartais vagiliauja nuo stalo, nes apetitu nesiskundžia, o maistą normuojame. Simba mėgsta būt ant rankų, „myluotis“, bučiuotis , voliotis, ir ko tik ji nemėgsta, ką gali jai duoti žmogus. Mano manymu, ji – geriausio charakterio katė pasaulyje. Kas daugiau,  jei ne pats šeimininkas tai pasakys?

Praeitą rudenį radome katinėlį, jau paūgėjusį, labai panašų į rusų mėlynąjį. Katinėlis atrodė labai jaukus, tačiau  jis turbūt kovojo su kiemo katinais: buvo užsidengęs trečias vokas ir pamušta akytė. Su draugu nunešėme katinėlį į VŠĮ„Katino svajonė“ , labai džiaugiamės, kad katinėlis greitai rado namus. Dabar socialiniame tinkle vis matau, kai jo šeimininkė vis įdeda naują nuotrauką su juo: katinas mėgsta žiūrėti televizorių ar rymoti ant palangės. Nemanau, kad reikia bijot prieglaudų. Mano mama su kate gyvena mažame, 18 kvadratų kambarėlyje, ir kuo puikiausiai sutaria, vietos užtenka. Dar dabar negalime atsidžiaugti, kad ši gražuolė pati mus surado.

Už istoriją ir nuotraukas dėkojame  Snieguolei 🙂