Garis – mūsų šeimos narys

šuo

Garis

Meilė gyvūnams turbūt  buvo nuo mažų dienų, patiko gamta, gyvūnai. Atsimenu,

garis 2

Garis dabar

kad kaime gaudydavau ir nešdavau į namus mažas rupūžes, įvairiausius gyvūnėlius rinkdavau (net ir vikšrus ir pan.), nes labai patikdavo. Namie beveik visada būdavo koks gyvūnas: katinas, žiurkėnas, net ir ežį buvom priglaudę, kurį radom įsipainiojusį. Buvom priglaudę iš gatvės šunį: nebe jauną, matėsi kad su praeitimi. Po ilgų metų teko dėl ligos jį užmigdyti, mama tuo metu sakė, kad daugiau jokių gyvūnų nebus, nes labai sunki netektis, kai augintinis tampa šeimos nariu…
Vis dėlto,  vieną vasarą trumpam  užsukęs pusbrolis atsivežė šuniuką, kuriam ieškojo globos. Kai išvažiavo, pajaučiau kažkokią tuštumą… Išsikaulijau vyro sutikimą auginti šunį, nes jau turėjom katiną. Tada puoliau ieškot šuns internete: peržiūrėjau  visas prieglaudas, skelbimus. Labiausiai domino šunys iš prieglaudų, norėjosi jiems padėti surasti namus. Radus Pifo prieglaudoj skelbimą taip ir užkliuvo akis už mažyčių

šuo

Gario sesutė

 šuniukų Fecebook paskyroje (nuotraukos tekste).

Telefonu papasakojo,  kad kalytė yra „nagla„, o patinėlis ramus, paklusnus, kas mums ir tiko. Kai parsivedėm namo, tikrai jis buvo lėtas, ramus. Žinoma, mokėme  tvarkos (grauždavo visus pakliuvusius daiktus), greit ai išmoko komandų,namie jis tikrai paklusnus. Vis dėlto, paliktas rasdavo,  ką išversti ar sugraužti. Teko pirkti jam narvą (kas nuskambės galbūt žiauriai, nes ir man taip atrodė).  Konsultavausi su patyrusiais šunų augintojais, liko tik tokia išeitis. Na,  ir išsprendėm visas problemas. Namie tvarka, šuo taip pat kantriai laukia mūsų ar kitų namiškių. Garis ypatingas tu,  kad turi „įmantrų“ liežuvį su juodais taškučiais. Mėgsta pasivaikščiojimus, ypač pažaisti, ar lauke varnas pavaikyt. Maistas patinka absoliučiai visas, net juokais davėm citrinos, bet ir tą susiraukęs graužė. 
Už istoriją dėkojame Janinai 🙂