Kas, jei ne mes jiems padėsim?

Mama nuo mažens mane mokė mylėti viską, kas gyva, ir kad visiems skauda taip pat, kaip ir man. Nesvarbu, ar tai žmogus, ar šuo, ar vabaliukas. Kadangi, esu nukentėjusi nuo žmonių, dabar pasitikiu tik gyvūnais. Esu auginus kelis gyvūnėlius vaikystėje, ir jie vieninteliai buvo šalia, kai būdavo beprotiškai sunku ar liūdna. Todėl dabar labai, labai myliu […]

Plačiau »

Garis – mūsų šeimos narys

Meilė gyvūnams turbūt  buvo nuo mažų dienų, patiko gamta, gyvūnai. Atsimenu, kad kaime gaudydavau ir nešdavau į namus mažas rupūžes, įvairiausius gyvūnėlius rinkdavau (net ir vikšrus ir pan.), nes labai patikdavo. Namie beveik visada būdavo koks gyvūnas: katinas, žiurkėnas, net ir ežį buvom priglaudę, kurį radom įsipainiojusį. Buvom priglaudę iš gatvės šunį: nebe jauną, matėsi kad su praeitimi. […]

Plačiau »

Snieguolė: negalime atsidžiaugti, kad ši gražuolė pati mus surado

Mano mama visuomet ugdė meilę gamtai, gyviems padarams: praleisdavome daug laiko gamtoje, skaitėme knygeles. Gyvenome dviese vieno kambario mažame bute, dėl to didesnių gyvūnų mama nenorėjo auginti: paprasčiausiai ji manė, kad judrus gyvūnas neturės pakankamai vietos. Dabar ji tame pačiame mažame kambaryje augina katę, ir labai ją myli. Manau, čia daugiau buvo nepagrįsta baimė: juk […]

Plačiau »

Ieva: neteko sutikti žmogaus, kuriam nepatiktų Naima

Nuotraukose – mūsų gražuolė Naima, prieš 4 metus atkeliavusi iš „Nuaro“. Naujųjų metų išvakarėse nutarėme, kad laikas įsigyti augintinį, tad nuvykome į gyvūnų prieglaudą. Gyvūnų ten buvo tikrai nemaža,  ir nubraukiau ne vieną ašarą, kad negaliu pasiimti jų visų. Išsirinkome vieną mažą  juoda šuniuką, tačiau mums buvo pasakyta, kad jis gali neišgyventi, nes yra dar per […]

Plačiau »

Olga: mylim savo Murzių, džiaugiuosi, kad jis pasitiki mumis, kad pagaliau jis turi šeimą

Dalijamės Olgos atsiųsta istorija: „Visą vaikystę praleidau tarp gyvūnų: turėjau vėžlį, ežiuką, auginau papūgas ir kanarėles, peles, žiurkėną, porą šuniukų. Katę mama turi  iki šiol – jai jau 19 metų. Gyvūnus įsigydavome patys, juos gaudavome dovanų, arba jie patys atklysdavo pas mus. Kai išsikrausčiau gyventi į kitą butą, pamaniau, kad reikėtų įsigyti augintinį.  Ilgai, net apie pusmetį […]

Plačiau »

Agnė: jaučiu, kad katė yra mano sielos gyvūnas

Agnė pasakoja, kad “meilė gyvūnams atsirado dar vaikystėje, tačiau mama niekada neleisdavo jokio gyvūno (katės ar šuns) auginti namuose: argumentuodavo, kad jie gyvūnai didelę netvarką, reikalauja daug priežiūros, kurios aš, dar būdama vaikas, negalėčiau suteikti. Esu turėjusi žiurkę prieš gerus 10 metų, kurią labai mylėjau, nes tai buvo labai socialus ir draugiškas gyvūnas. Deja, dėl trumpos […]

Plačiau »
savanorystė

Visų neišgelbėsi, bet… kodėl nepabandyti?

Savanorė Edita pasakoja: „3 metus savanoriavau “Gyvybės vagonėliuose“, kurie buvo įsikūrę sanitarinės tarnybos „Grinda“ teritorijoje (dabar prieglauda yra N. Vilnioje, ir vadinasi „Beglobis“). Per tą laiką mūsų prieglaudoje laikomų gyvūnų skaičius keitėsi: pradžioje, būnant „Grindos“ teritorijoje turėjome iki 20-25 šunų, ir tiek pat kačių. Atsikrausčius į N.Vilnią skaičius paaugo iki 35-40 šunų, ir 30-40 kačių (daug kačių būdavo […]

Plačiau »

Merės gyvenimas. Antras dublis

Tiesa ta, jog gyvūnus ypatingai myliu. Tiek kates, tiek šunis. Esu nusistačiusi prieš šunų auginimą inkilėliuose, t.y.- butuose, bet apie katę kartas nuo karto pagalvodavau. Sąlygos niekada nebuvo palankios – kraustymasis tarp šalių, po to gyvenimas universiteto bendrabutyje. Žodžiu, galimybė įsigyti murklį nebuvo labai realistiška. Prieš keletą metų, labai karštą rugpjūčio dieną pažadėjau draugui padėti […]

Plačiau »

Goda: vos pamatę Rūką, iškart supratome, kad norime priimti jį į savo namus

Goda pasakoja: „Kiek žinau, mano katinėlis Rūkas buvo išmestas kartu su savo mama, Tarandėje prie žuvies rūkyklos. Pridedu kelias nuotraukas kaip jis atrodė tuomet.  Buvo murzinas,ligotas,turėjo parazitų. Ilgai niekas jo nepaėmė iš prieglaudos, vėliau jis gyveno pas laikinus globėjus. Ilgai norėjau kačiuko, tačiau šeimos narius buvo sunku prikalbinti. Kai pagaliau pavyko ilgai neieškojom – vos […]

Plačiau »

Dipsis – puikus draugas iš prieglaudos

Roberta pasakoja, kad  jau nuo mažų dienų su seserim turėjo gyvūnėlių. Vienas iš jų buvo vėžlys, o kitas-  katinas. Tėvai skatino meilę ne tik pūkuotiems gražuoliams, bet ir kitokiems nei visi gyvūnams: ne kartą yra tekę globoti ir sužeistus paukštelius. Robertos namuose gyvūnų visada buvo, ir vis dar yra: „Dabartinis augintinis Dipsis atsirado po to, […]

Plačiau »
Facebook