Ar mąstai ir tu?

Šiąnakt sapnavau, kad netelpu į karstą. Ar tai ženklas, kad reikėtų mesti svorį? O gal vėlgi: kažką darau ne taip. O gal kažką reikia pradėti daryti. Tiesiog. Jau nuo pat vaikystės buvau kitokia. Mama pyko, kad savo pietus atiduodu benamiams šunims, ir paklausta, kodėl taip darau, atsakydavau gana paprastai: aš esu pakankamai suaugusi, kad žinočiau, kaip elgtis su savo kotletais. Tada mama pasakė, kad aš pati dar neuždirbu pinigų, tad kotletai kaip ir ne mano. Išdidumas man neleido valgyti pietus ir kitą dieną, o norėdama užsidirbti nuosaviems kotletams, išėjau į mišką skinti pakalnučių – juk miškas visai čia pat. Deja, vėliau sužinojau, kad negalima taip imti ir prekiauti pakalnutėmis, mat, esu nepilnametė, nemoku atitinkamų mokesčių, ir dar: pakalnutės – blogas ženklas.

Laimei, šiandien uždirbu nuosaviems „kotletams“, todėl galiu šiek tiek pinigų skirti ir gyvūnų prieglaudoms. Bet vėlgi: yra didelė problema. Prieglaudose gyvūnų nemažėja. Priežasčių, kodėl taip nutinka, yra tikrai nemažai, bet didžiausia yra mūsų MĄSTYMAS. Galbūt ir vėl per naiviai tikiuosi, kad galiu kažką pakeisti, ir viena to nepadarysiu, taigi, kviečiu jungtis prie mastau.lt komandos: kol kas kišenpinigių „kotletams“ jums nepaskirsiu, tačiau turėtų būti gera tikėti, kad kartu mes galime pakeisti žmonių požiūrį į gyvūnus , tad globokime juos kartu.

Jei rašai, pieši, savanoriauji ir gali pasidalinti naudinga informacija bei patarimais – susisiek su manimi, ir taip prisidėsite prie mastau.lt turinio kūrimo bei visuomenės informavimo, kurio, deja, vis dar stinga.

KEISKIME MĄSTYMĄ, INFORMUOKIME KITUS, IR PASAULIS GALI PASIKEISTI.

Loreta Puskunigė

puskunige.loreta@gmail.com