Agnė: jaučiu, kad katė yra mano sielos gyvūnas

5563236Agnė pasakoja, kad “meilė gyvūnams atsirado dar vaikystėje, tačiau mama niekada neleisdavo jokio gyvūno (katės ar šuns) auginti namuose: argumentuodavo, kad jie gyvūnai didelę netvarką, reikalauja daug priežiūros, kurios aš, dar būdama vaikas, negalėčiau suteikti. Esu turėjusi žiurkę prieš gerus 10 metų, kurią labai mylėjau, nes tai buvo labai socialus ir draugiškas gyvūnas. Deja, dėl trumpos gyvenimo trukmės teko su ja atsisveikinti.
Po to esu priglaudusi tris broliukus smiltpeliukus, kurių „įsivaikinimo“ istorija gana įdomi. Bakalauro studijas baigiau VU fizikos fakultete, kuriame kiekvienais metais vyksta žymioji FiDi šventė. Jos metu fakulteto studentai prigalvoja įvairių atrakcionų, kuriuos 5563232vėliau siūlo išbandyti šventės svečiams. Vienas tokių atrakcionų buvo „Žiurkių lenktynės“. Tai buvo itin smagi atrakcija, kadangi galėjai bandyti spėti kuris lenktynių peliukas greičiausiai prabėgs specialiai sukonstruotu lenktynių labirintu, lenktynių metu įvairiais skanėstais raginti savo favoritą greičiau bėgti ir t.t. Praėjus šventei, pastebėjau, kad peliukų narvelis yra paliktas studentų atstovybės kambarėlyje,  ir nelabai prižiūrėtas. Kai pradėjau domėtis, kas rūpinsis peliukais, man pasiūlė juos pasiimti sau, kadangi jie buvo niekieno, būtent tik šiai šventei pirkti gyvūnėliai. Ilgai įkalbinėti neteko, tad priglaudžiau juos visus savo namuose. Nors smiltpelės nepasirodė itin draugiškos, nemėgo būti ant rankų, tačiau buvo labai  įdomu stebėti socialinį peliukų gyvenimą:kokia peliukų šeimos hierarchija, kaip jie dalijasi maistą, ir t.t.  Deja,  ir smiltpelės negyvena labai ilgai…

5563220Dabartinis mano augintinis – katytė, kuri yra  svajonių gyvūnas. Nors niekada neteko su svetimais katinais susidraugauti, tačiau jaučiau, kad katė yra mano sielos gyvūnas. Ilgą laiką negalėjome sau leisti didesnio gyvūno, nes gyvenome nuomojamame bute, tačiau atsiradus galimybei laikyti katiną, jau kitą dieną parsivežėm Raimondą namo. Prieš tai visą vakarą naršiau įvairių gyvūnų globos namų internetinius puslapius, kol galiausiai www.Rainiukas.lt  radau siūlomą fantastiško grožio jauną rainą katytę. Nors iš pradžių mano vaikinas neatrodė toks entuziastingas kaip aš, tačiau dabar, praėjus metams, atrodo, kad kate džiaugiasi dar labiau nei aš.
Mūsų augintinis  – maždaug vienerių metų ir dviejų mėnesių amžiaus raina neveislinė katytė, vardu Raimonda. Tikslaus amžiaus niekas nežino, nes katytė buvo rasta kieme po balkonu,jos sveikata buvo prasta. Laimei, prieglaudos savanoriams pavyko išgelbėti katytę. Raimonda  itin judri ir balsinga, atsiliepia šaukiama, ir nuolat 5563218sukasi virtuvėje po kojomis,  tikėdamasi gauti gabalėlį skanėsto. Ji yra tikra medžiotoja: namuose išgaudo visas muses, ir rytais stengiasi sumedžioti kojų pirštus, esančius po antklode.  Katytė itin smalsi, dažnai nepastebėta įlenda į spintą ar ant žemės padėtą dėžę, visuomet patikrina pasiekiamas rankines ar pirkinių krepšius.  Niekaip nesuprantu vieno:  turi itin gerą uoslę plaukų gumutėms – kad ir kur palikčiau ( ant stalo, lentynos ar praviroj rankinėj), visuomet ją suras ir puls žaisti.
Dabar man yra sunku suprasti žmones, kurie moka didelius pinigus už veislines kates, kai galėtų pasiimti gyvūnėlį iš prieglaudos,  ir kuris suteiks ne mažiau džiaugsmo, o gal kaip tik dar daugiau jo. Dabar, kai esu jau truputį mačiusi,kokiom sąlygom gyvena gyvūnėliai, tai tikrai dažniau paaukoju prieglaudoms. Džiaugiuosi, kad priglaudėm katytę iš prieglaudos, nes prieglaudos prižiūrėtoja galėjo nemažai papasakoti apie pačią katę, jos būdą. Davė daug vertingų patarimų, susijusių su jos priežiūra, maitinimu ir sveikatos klausimais.“

Dėkojame Agnei už istoriją 🙂